Yellowstone's Grand Loop

Iki dabar, mes skubinomės laiku pasiekti Jeloustouno parką. Visi stipriai rekomenduoją jį lankyti rudenį, kai visos spalvos ryškiausios. Taigi, kai pastebėjome, kad keli mūsų planuoti maršrutai Montanos valstijoje jau uždaryti iki pavasario sezono dėl užsnigtų kelių, mes nusprendėme keliauti be sustojimų tiesiai į Jeloustoun'ą. Ir atvykome mes pačiu laiku - tiesiai į žiemos audrą.

Audra užklupo mus netikėtai. Mes dar neišmokome laiku tikrinti orų prognozių ir nepastebėjome įspėjimų apie besiartinančią audrą. Sniego pūga ir -21°C šalčio naujienos pasiekė mus tik tada, kai jau buvome šalia parko, kur planavome apsistoti. Taigi tai tapo mūsų pirmuoju sugebėjimų stovyklauti žiemoje išbandymu.

Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Smagu, kad nepatyrėme didelių nuostolių. Na, tik kanalizacijos vamzdį teko nusipirkti naują. Treileryje buvo jauku iki kokių -15°C. Peržengus šią šalčio ribą, kondensatas susirinkęs ant langų ir aliuminio sienų sustingo į ledą ir mes miegojome suglaudę galvas šalia ledo luitų. Naktį teko vyniotis galvas marškinėliais, nes oras viduje virto nepakenčiamai šaltu, o po kaldra visas nesulysi.

Nors ir dujų balionų keitimas kasdien atsiėjo nepigiai, nes teko pleškinti dujas visą parą, kad išlaikyti namus šiltais, mūsų Airstream'as atsilaikė šauniai. Viskas, įskaitant dušą ir tualetą, veikė puikiai ir man telieka kaltinti pačiam save dėl nuo šalčio skilusio kanalizacijos vamzdžio, kuris aptėškė šūdų sultim mano rankas*.

Mes išgyvenome ir sugebėjome pamatyti Jeloustouną po sniegu ir be jo. Taip pat buvo smagu vėl leisti laiką šaltame ir sausame klimate. Kai gyveni Kalifornijoje, praleidi šaltuosius sezonus ir metai praeina be didelių klimato pokyčių.

* Dėl šito sakinio, Marija liepė paminėti, kad tai aš (Lukas) parašiau šį tekstą.