Florida Panhandle

Sėdžiu automobilyje, kuriame kondicionierius darbuojas it pasiutęs ir klausausi pasakojimų apie vyrą, kuris dalyvavo viename didžiausių narkotikų reidų JAV istorijoje. Istorija sukasi apie krevečių laivus, prikimštus kokaino, begalinį godumą ir gyvenimą tarp Panamos ir Floridos.

Aš praveriu savo automobilio langą ir įkvepiu drėgno, šilto oro. Mano fantazija lėtai tempiasi mane į vakarėlį, apsuptą krištolo skaidrumo vandens, 70-ųjų jachtinio roko muzikos ir laisvabūdžių žmonių. Aš pradedu judinti savo klubus, kurie yra įrėminti raudoname bikini, tiesiu rankas aukštyn, kol saulė negailestingai degina mane ir kitus jachtos denio svečius. Staiga Lukas pašaukia mane iš mano fantazijos šokio ir paprašo paduoti jam fotoaparatą. Jis nori užfiksuoti kelio vaizdą, kuris jam primena filmą apie Vietnamo karą.

Mačiau ir aš tą filmą, todėl dabar, kol siekiu fotoaparato, esu šiek tiek susinervinusi, kad ant savo įsivaizduojamo maudymuko turiu užsidėti khaki spalvos kelnes su marškiniais ir šokti į purviną, pavojingą ir drumzlėtą pelkę palikdama savo smagų jachtos vakarėlį. Pirmasis kadras - didžiulės džiunglės prie kelio, antras - surūdijęs, apleistas laivas šalikelėj, na ir dar pora nuotraukų, kurias vėliau ištrinsime. Aplink giliai miške yra pilna vėžlių, aligatorių ir paukščių, tačiau greičiausiai kelio pakraštyje pastebėsime tik įskilusį kruviną vėžlį ar sparnus išsinarinusį paukštį, kurį nutrenkė automobilis. Būtent taip mes dažniausiai susipažįstame su vietine fauna.

Sustojus degalinėje atsiskleidžia miestelio žavesys, kurio pavadinimas niekada nebus paminėtas jokiame puošniame kelionių tinklaraštyje. Miestas garsėja mažiausia policijos nuovada JAV, kurios iš tikrųjų net neegzistuoja, nes turistai suniokojo tikrąją būdelę. Toliau žvilgsnis keliauja pro didingai plėvesuojančią JAV vėliavą ant apleisto pastato palei greitkelį, porą išblukusių skelbimų ir garažą, kuris žada sutvarkyti jūsų padangas žaibo greičiu. Ir toks vaizdelis daugmaž apibendrina didžiąją dalį vakarų Floridos teritorijoje pravažiuojamų miestų.

Grįžus į automobilį imu galvoti apie maistą. Aš tvirtai tikiu, kad Floridoje turėtų būti skanios jūros gėrybės, tačiau šis įsitikinimas pradeda nykti sulig kiekvienu šūdmiesčiu, kurį pravažiuojame. Galiausiai sustojame apšiurusioje vietelėje prie vandens ir voila - skaniausios krevetės ir austrės dabar yra ne tik mūsų burnoje, bet ir šaldiklyje. Nesupraskite manęs neteisingai - mums pasisekė. Tai buvo vienintelė vieta rajone, kuri ne viską spirgina aliejuje.

Po valandėlės pagaliau mano akys raibsta nuo ritmingų bangų sumušto smėlio baltumo. Neaprėpiamas paplūdimio horizontas yra pilnas pensininkų. "Sveika atvykusi į Floridą, Marija", galvoju sau, kol kojos grimzta gilyn į smėlį ir jame išsibarsčiusias kriaukles. Niekada nebuvau paplūdimio ar mėlynų vandenyno atspalvių mėgėja, tačiau Florida mane pagaliau palaužė. Čia nėra daug ko tyrinėti, išskyrus patį sėdėjimą paplūdimyje ir spoksojimą į senus paplūdimio kūnus ir vaikus su tėčiais, kurie plastikiniais kastuvėliais kasa savo vaikams duobutes. Mes dar neprivažiavome Key West’o, bet Floridą jau pajaučiau.