Illinois

Kol neprivažiavom Čikagos, Ilinojaus valstija mažai kuo tesiskyrė nuo Ajovos. Tai buvo Lukui pirmasis, o man trečiasis apsilankymas Čikagoje. Seniai užsimezgusios draugystės iš lituanistinės mokyklos darbo komandiruočių visada pražysta šampanu su Aiste, Rasa ir Vijeta.

Šis apsilankymas Čikagoje buvo ypatingas naktiniu pasivaikščiojimu po tuščią miesto centrą, buriavimu su miesto panorama užnugary ir sutiktais gatvėje ryto žinių pranešėjais iš televizijos ekrano, kuriuos tik ką matėme viešbučio kambaryje.

Kol saugiai parpėm viešbutyje, vos už vieno bloko paryčiais plėšikai daužė parduotuvių langus ir plėšė Ferragamo batus. Taigi kitus vakarus teko praleisti viešbutyje, nes miesto centras, kuriame mes buvome apsistoję, liko izoliuotas pakeltais tiltais ir įvesta komendanto valanda. Nuoširdžiai, tai viso apsilankymo Čikagoje metu miesto pramogos buvo labai ribotos. Bet smagu, kad pavyko patirti tuščią miestą kaip iš filmo "Omega žmogus" ar naujesnę to pačio filmo versiją - "Aš esu legenda".

Kalbant apie filmus, mes aplankėme namą ir koplyčią iš kalėdinės filmų klasikos "Vienas namuose". Net jeigu namas ir buvo didelis ir gražus, niekada nesugebėčiau jo išskirti iš kaimyninių namų. Gal filmas kiek paseno ir šiom dienom nelabai kam rūpi pritraukti turistų dėmesį. Juk ten gyvena paprasti žmonės, tik namo istorija - nepaprasta.

Aišku, nepralenkėme nei lietuviškos bažnyčios, kur chore dainuoja Aistė, nei galimybės pavalgyti lietuviškų cepelinų "Kunigaikščiuose", nei progos nufotografuoti Dariaus ir Girėno monumentą.

Pabaigai, Čikaga pasirodė, kaip centrinių valstijų miestelis, kuris tiesiog išaugo per didelis. Nors architektūriniai pastatai tikrai atima žadą, bet, bent jau iš mūsų patirties, miesto žmonių mentalitetas mažai kuo tesiskiria nuo kitų mažų miestelių su kelių šimtų žmonių populiacija.

P. S. Lietuviškas teksto vertimas - nėra mūsų blogo stiprioji pusė, todėl rekomenduojame skaityti originalą angliškai.

P. P. S. Tinklalaidę galite perklausyti paspaudus čia.