Idaho

Mūsų automobilio skaitliukas jau skaičiuoja daugiu nei 42 893 kilometrus kelyje. Tai 2 818 kilometrais daugiau, nei aplink pasaulį. Labiausiai stebina tai, kad mes dar nė neapvažiavom visų vakarinių šalies valstijų. Tokio dydžio yra ta šalis - JAV!

Pradžioje, iš Aidaho tikėjomės ne ką daugiau nei bulvių laukų ir muziejaus (yra tokia bulvių rūšis - IDAHO POTATO iš kurių pavyksta pagaminti lietuviškus patiekalus). Deja, bulvių muziejus buvo uždarytas. Galiausiai apkeliavus valstiją, dvejojom ar verta garsiai apie ją pasakoti. Aidaho yra užslėptas vakarų lobis ir mes svarstėm ar išduoti šią paslaptį kitiems. Nesuskaičiuojami karštų versmių šaltiniai (natūralūs jakuzzi), kalnai, ežerai, upės ir aišku prisijungę keliauti draugai paliko nepakartojamą įspūdį.

Tai mus ir vėl gražina prie keliavimo su kitais žmonėmis temos. Nieks negali džiuginti labiau, nei galimybė dalintis pomėgiais, atradimais ir akimirkom su artimaisiais. Lieka daug šiltų prisiminimų. Tuo pačiu, tai puiki proga reflektuoti savo pačių atspindžius artimųjų akyse po šiokios tokios socialinės deprivacijos kelyje. Žinome, kad visi mes pasoviai keičiamės, bet stebina pastebėjus kiek pasikeiti pats.

Visų pirma tik dabar supratome, kokie pavargę esame. Daug mažiau mes veikiame ir daug lėčiau keliaujame palyginus su kitais. Prie gyvenimo kelyje nuotykių karuselės prisideda virš metų besitesiantis miego trūkumas ir aktyvus budėjimas šalia Vėjo. Be senelių ir draugų paramos pauzės niekada nebūna. Rezultate, pastebėjome, kad tapome mažiau lankstūs ir nespiriame savęs daryti to, ko nesinori. Vis dar prisitaikantys, bet ne - pataikaujantys.

Prisimenu tiek daug kartų, kai neėjau miegoti, nes kiti mėgavosi mano naktine kompanija arba verčiau save pabaigti daryti dalykus, kurie atrodė (tebeatrodo) beprasmiški. Dabar supratau, kad šio įpročio išsižadėjimas įgalino išsilaisvinti nuo tokių minčių, kaip "kam eiti į žygį, jei nepabaigi iki galo" ar "niekada čia negrįšiu, tai reikia viską pamatyti", net jei esi pavargęs ir vienintelis dalykas ko nori tą akimirką - taurė vyno. Manau, kad iš varnelių atžymėtojų tampam labiau proceso žmognėmis.

Nieko blogo su varnelių žymėjimu tikslų sąraše. Bet mėgautis procesu ir žinoti kada sustoti ir pasirinkti savo gerbuvį - stipru. Rašytoja Glennon Doyle rašė - lengva pamesti save stengiantis įtikti kitiems. Kai nustojame tai daryti, pradedame mokytis įtikti sau. To sau ir linkim. Dažniau įtikti sau, nei kitiems.

Pabaigai, begalinis ačiū draugams, kurie lankė ir trumpam prisijungė prie mūsų gyvenimo būdo kelyje. Dar didesnis ačiū už pauzes. Berods tai buvo mūsų pirmoji oficiali savaitė be nuolatinio budėjimo tėvystėje ir reikalingas laikas atsigręžimui į save. Jau spėjome jūsų vėl pasiilgti.