Last Visit to Utah

Šį kartą Jutoje buvo beprotiškai karšta. Važiuoti į Arkų nacionalinį parką kėlėmės su tekančia saule. Link 10 val. ryto termometras jau prakaitavo bandydamas perkopti 36C skalės laiptelį. Teko grįžti namo, kur oro kondicionierius padėjo nugyventi likusią dienos dalį. Vakare, kai saulė nusileisdavo ir karštis atslūgdavo, subalansuoti dienos atskrisdavo uodai. Akivaizdžiai atvykome čia per vėlai.

Keliaujant šimtus kilometrų raudonais Jutos kanjonais, kai jau manėme, kad joks raudonas akmenukas mūsų nenustebins, atvykome į Braiso kanjoną. Ir eilinį kartą likome pakerėti. Čia itin pasisekė, nes virš kanjonų užsitraukė rūstūs lietaus debesys, kurie leido mums pasimėgauti ilgu, lėtu žygiu į kanjono prarajas.

Po Braiso kanjono traukėme į Salt Lake miestą - greičiausiai labiausiai niekuo nepasižįmintį miestą mūsų kelionių istorijoj. Vienintelis įdomus dalykas čia - mormonų kultūra, kuri pasireiškia subtilia praeivių šypsena ir sekmadieniais sustojusiu gyvenimu (uždarytos net maisto parduotuvės).

Flemingo tarpeklis buvo mūsų paskutinė stotelė Jutoje. Tikrai graži vieta, bet nuvylė ledinis vanduo jame. Vasara jau baigia įpusėti, o mes vis dar neradome vietos pasimaudyti.

Apibendrinus, visos aukščiau išvardintos vietos paliko jausmą, kad čia nepriklausau. Vis mąstau ar tai dėl perdėto valstijos religingumo aspekto ar nepakeliamo karščio. Bet tai buvo tikrai viena tų vietų, kurioje jautiesi svečiu ir tau pastoviai primenama, kad laikas išvykti.

Bet, prieš išvažiuojant aš visgi spėjau surasti lobį. Buvau užsibrėžusi tikslą rasti čia religinės juvelyrikos, kuri primintų apie šią unikalią vietą. Radiniai viršijo mano lūkesčius! Tai buvo mormonių merginų asmeninių pasiekimų pakabukas, antikvarinis karalienės tipo žiedas ir auksinis masoniškas ženkliukas su Rytų žvaigždės ordino ženklu, kurio nugarėlėje išgraviruoti 1922 metai. Jaučiuosi nuskynusi aukso puodą!