Colorado's South

Po nesuskaičiuojamų kvapą gniaužiančių vaizdų, mes pailsome kartoti žodžius TOBULA ir NEPAKARTOJAMA. Trečias bandymas įsimylėti Koloradą pagaliau baigėsi sėkmingai. Didingi kalnai, upės ir jaukūs miesteliai tarp jų mus absoliučiai pakerėjo.

Gyvenimo šurmulys grįžta į gatves ir viskas ima vėl atrodyti kaip buvę. Pietavimai kavinėse, pasivaikščiojimai po sendaikčių parduotuvėles ir žmonės išsiilgę pašnekesių išpildo kelionę.

Grįžus paprastiems malonumams, nepriimu jų, kaip savaime suprantamos kasdienybės. Bežygiuojant Kolorado kalnais paleidau savo močiutę, įžengiau į Vėjo reiklią todlerystę kaip nuolanki užgaidų vykdytoja ir permąsčiau socialinius kraštutinumus tarp rasizmo, riaušių ir begalinio nuolankumo. Slėniai pilni karvių, fermos su grakščiais žirgais, upės ir upeliai, bei vėjas pro drebulių lapus nusinešė skausmą, bet mintys vis dar sklando.

Taigi, vardan visų tikrų dalykų gyvenime, vietoj vien tik gražaus įrašo Instagrame su svajinga nuotrauka, aš noriu papasakoti apie tikrus dalykus, kuriuos pastebime kelyje. Noriu pakalbėti apie Ameriką, kurios niekas nefotografuoja, kur niekas nekeliauja ir kur nieko nevyksta - vietas, kuriose nerasite jokių turų, darbo ar patogios, orios kasdienybės. Miestai, kuriuos paliko verslai, kur maisto parduotuvės siūlo tik konservuotą maistą ir kur truputį šiurpu nakvoti, yra didžioji dalis JAV žemėlapio. Neskoningos reklamos, apdulkėjusios vitrinos, surūdijusių mašinų aikštelės ir vienišos mažos mergaitės žaidžiančios šalią mobilaus namuko su labai maža tikimybe kada nors ištrūkti priverčia mane suabejoti šios šalies didybe.

Neišsemiamos gamtos dovanos, spalvingi vaizdai, kuriuos stengiamės įamžinti nuotraukose ir perteikti jausmą, kad mes čia beveik "kaip aname Holivudo filme" nepapapasakoja pilnos istorijos apie kelionę po Ameriką. Šalis, kuri parduoda liberalias idėjas, laisvę ir spalvotus motelių ženklus greitkeliuose bendrai paėmus iš tiesų nėra tokia jau spalvota ar liberali.

Mano kūnu nubėga šiurpulys prisimenat nakvynę Colorado Springs mieste. Apsistojom pilnutėliame treilerių parke, kur visi sugrūsti kaip silkės konservuose ir atstumas tarp treilerių siekia vos metrą. Mums ypatingai "pasisekė", nes šalia mūsų buvo laisva vieta, kur visi pravažiuojantys keliautojai gali užsukti ir ištuštinti savo tualetus. Tai buvo blogiausia gyvenamo parko patirtis per visus dešimt mėnesių, bet tiesą pasakius vizualiai jis atrodė kaip dauguma mūsų nakvynių. Dažniausiai net nėra ką pakalbinti. Kitą vertus, Koloradas turi įdomų bruožą - gerti iš butelio ratuku atsirėmus į savo surudijusį treilerį.

Aš nesakau, kad nesimėgauju šia kelionės patirtimi. Tikrai mėgaujuos. Bet vėl gi, tik noriu priminti, kad kelionę ne visada atspindi nuotraukos. Kaip ir gyvenimas (kelyje) nėra tik neatsakingai laisvos džiaugsmo akimirkos.

Pabaigiant pozityvesne nata, pietų Koloradas yra labai gražus ir tikrai vertas būti aplankytu!

P. S. Paklausit, kodėl nefotografuojam tos kitos realybės? Apie tai kitą kartą.