BACK TO FRONT PAGE
PREVIOUS NEXT

Ohio

English

Pirmoji ir svarbiausia man stotelė Ohajo valstijoje buvo amišų apylinkė. Labai nekantravau pamatyti ir giliau panagrinėti šią religinę bendruomenę. Likau maloniai nustebinta jų atvirumu, draugiškumu ir skirtumais tarp egzistuojančių bendruomenės narių.

Miela porelė Mičigano kempinge mus perspėjo, kad suprasime pasiekę amišų žemes, kai nebeliks elektros laidų virš galvos. Elektros naudojimas laikomas nusižengimu prieš bibliją, kuri sako, kad mes neturime "atitikti/susitapatinti-su pasauliu". Čia ta prasme, kad nereikia stengtis "tapti normaliu".

Buvau apžavėta baltais fermų namukais, kuriuos užgoždavo viena žalia kalva po kitos, šeimomis sėdinčiomis namo prieangyje po ilgos dienos ūkininkaujant ir vėjo plaikstomais skalbiniais padžiautais jų kiemukuose (mano mama nesuprastų, kuo čia tai unikalu, bet likusiems su džiovyklėm namuose, šis vaizdas pradeda atrodyti nostalgiškai). Mėgavausi važiavimu pro šiuos svetimo gyvenimo epizodus, lenkiant žirgų tempiamas karietas ir mojuojant visiems sutiktiems amišams kelyje. Man patiko, kad nebuvau teisiama už savo gyvenimo būdą, ir nesutikau tų keistai nemalonių sektiškų šypsenų, kurias teko išgyventi mormonų aplinkoje. Šis kartas buvo visai kitoks.

Nors pastarieji įspūdžiai ir skamba idiliškai, yra ir kita šio gyvenimo būdo pusė. Nors amišų regionas ir nedidelis, čia gyvena kelios skirtingos bendruomenės, kurių perspektyva į šį gyvenimo būdą skiriasi. Kai kurios bendruomenės kategoriškai atsisako technologijų, tokių kaip elektra, kuri pasak jų gali įžiebti konkurenciją statusui visuomenėje, ar fotografiją, kuri gali ugdyti asmeninę tuštybę. Kitą vertus, kitos bendruomenės nariai tuo tarpu kalba telefonu, vairuodami automobilį iš maisto prekių parduotuvės, bet vis vien dėvi dievobaimingas suknutes ir kepuraites.

Amišų gyvenimo būdas daugiausiai yra reguliuojamas vadinamo "Ordnung". Tai toks įstatymų rinkinys, kuris yra atnaujinamas bendruomenės narių. Jis reguliuoja tokius dalykus, kaip technologijų naudojimą, aprangą, religines prievoles ir bendravimą su pašaliečiais. Įstatymas tarp bendruomenių skiriasi, taigi skiriasi ir atskirų bendruomenių gyvenimo būdas.

Buvo įdomu stebėti kempingo savininką, kuris priėmė tik grynuosius ir čekius (nes kasos aparatas - technologija), bet vairavo savo automobilį, kad palydėtų mus iki kempingo vietos. Technologijos dažniau yra priimamos, kai patogu ir apsimoka, o ne interpretuojant bibliją. Bet neskubėkim teisti. Bendruomenės nariai dažniausiai pabaigia tik aštuonias mokyklos klases, todėl nieks nesitiki čia rasti daug logikos.

Išragavus amišų maisto, pamojavus kiekvienam kelyje ir apžiūrėjus žirgų parkingą prie parduotuvės įėjimo, aš su nekantrumu laukiu sugrįžti pas amišus, kai būsime Pensilvanijoje.

Kol analizavau Amišų gyvenimo būdą ir kaip jis įtinka ar labiau neatitinka modernaus gyvenimo subtilybių, ėmiau svarstyti ir apie mūsų gyvenimo būdą kelyje. Mums taip pat sunkiai sekasi funkcionuoti šios valstybės sistemoje. Neturime pastovių namų, nepriklausome jokios valstijos mokesčių rinkliavai, neturime adreso, kur išrašinėti sąskaitas, mūsų automobilis išvis neturi jokio ryšio su Kalifornija, mums reikia naudoti "out of state" sveikatos draudimą, negalime dalyvauti gyventojų surašyme ar balsuoti jokiame vietiniame balsavime ir čia tas sąrašas tęsiasi iki begalybės. Šios šalies biurokratija nepasivyja modernaus gyvenimo būdo be sienų.