Michigan

Praėjo jau daugiau nei metai nuo tada, kai persikraustėme gyventi į namelį ant ratų ir palikome San Franciską. Prieš išvykstant išklausėme labai daug skeptiškų pasisakymų, kurie skambėjo daugmaž taip "na pavažinėsit mėnesiuką, kitą ir grįšit". Niekas akivaizdžiai nepasakė, kad netiki, jog kelyje tempsime metus, bet patarimų, ką daryti sugrįžus po mėnesiuko, kito - negailėjo. Išgyvenom ne tik metus, bet jau skaičiuosim ir antrus. Bet kažkam kažką įrodyti tikrai nebuvo pagrindinė priežąstis, kodėl užtrukome taip ilgai.

Esminė priežastis - šalies dydis. Visos šalies neapkeliautume per metus net kiekvienoje vietoje užsibuvę vos dieną ar dvi (o užsibūnam ir ilgiau). Antroji priežastis - kelionė padeda išvengti "mama namie, o tėtis drabe" šeimos scenarijaus. Nors šiomis dienomis patapo įprasta, kad abu tėvai prižiūri vaiką, kai visi priversti dirbti iš namų, bet, kai pradėjome keliauti, tokių galimybių neturėjome. Todėl pagrindinis tikslas praleisti ankstyvąją Vėjo vaikystę abiems pilnai įsitraukus į procesą - įvykdyta. Galiausiai, jau ir nebežinom, kaip sustoti.

Pasvarstome, kas būtų kitaip, jei apsistotume vienoje vietoje. Pagrindiniai patogumai būtų geras interneto ryšys, daugiau spintelių, kurias Vėjas galėtų kraustyti, ir erdvė mikseriui, tosteriui ir skalbyklei. Taip pat sutaupytume laiko supakuojant ir išpakuojant treilerį, kai kraustomės. Bet, manau, tiek pat laiko išleistume tvarkant kažką aplink namus ar sodininkaujant.

Pasvarsome, kad jei sustotume, didelis minusas būtų pastovūs kaimynau, jei jie kažkuo neįtinka. Taip pat, jei kažkur keliautume, reikėtų praleisti tiek pat laiko sugrįžitant namo.

Jau ko nenorėčiau, tai važinėti pirmyn atgal po Mičiganą. Valstija yra milžiniška. Praleidome čia pakankamai laiko, kad galėtume sakyti, jog karantinavomės Mičigane, o juk važiavome kasdien. Pamatėme kiekvieną Mičigano ežero pakrantės lopinėlį ir nusprendėme, kad tame pačiame ežere yra didelis vandens kokybės skirtumas nuo krištolo skaidrumo iki dumblinos padvėsusios žuvies sriubos.

Mano nuomone, dėl Detroito miesto Mičigano valstija turi gan prasta reputaciją. Nors Detroitas yra pirmas didelis miestas, kur jaučiuosi nesaugiau nei Oaklande, kur gimęs Vėjas, likusi valstijos dalis yra puikiai išvystyta poilsiui ir šauniam turizmui: miškai, ežero paplūdimiai, milžiniškos smėlio kopos ir nuostabios vyninės. Jei norėčiau pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir tiesiog atsipalaiduoti, tikrai rinkčiausi Mičiganą.

Kitą vertus Detroitas yra tikras griuvėsių ir apleistų pastatų muziejus. Geros dienos seniai praeity, bet jų palikimas vis dar stovi ir tebeprimena mums, kad Amerika turi istoriją, kurią gali patirti ir tirti ne tik versdamas vadovėlių puslapius.