Thanksgiving

Mūsų pirmoji Padėkos diena tryse. Šiemet turime ypatingai daug progų būti dėkingais ir viena jų - šį kelionė. Jau beveik šimtas dienų kelyje ir patirta taip daug nuotykių, jog ir užmiršti jau kelis suspėjome.

Taigi, tam, kad atsimintume pirmąją šventę, aprašysime ją čia. Mūsų pirmoji mintis buvo Padėkos dienos nešvęsti. Draugai ir šeima toli, o ir mes esame vidury niekur su mažiausiu stalu šventinėm vaišėm. Lauke šalta, lyja ir apsistoję mes treilerių parke, kuris atrodo labiau kaip statybų aikštelė, nei kaip gyvenamasis parkas. Bet vis labiau artėjant šventėms, pajutome, kad jokiu būdu nenorime savo naujos šeimos tradicijų pradėti nešventimu.

Neseniai, baigiau skaityti Brene Brown knygą "Didi drąsa", kurioje rašė apie skirtumą tarp laimės (trumpalaikė) ir džiaugsmo (ilgalaikis). Tam, kad patirtume džiaugsmą/būties malonumą, reikia praktikuoti dėkingumą kasdien. Taigi tai buvo puiki progra teoriją realizuoti praktikoje! Todėl, trečiadienio rytą visi trys sušokome į automobilį ir išrūkome šventinių pirkinių.

Pirma - maistas. Mūsų šventinio meniu pasirinkimas nebuvo itin platus (atsiminkite labai mažą stalą!). Ir iš mūsų trijų, tik du žmonės valgo ne skystą maistą. Kalakutas į mūsų mažą orkaitę netilpo, vištos išparduotos, taigi kiekvienas iš mūsų gavome po kukurūzinį viščiuką į lėkštę. Be maisto produktų ir šventinės floros, mes apsilankėme dėvėtų daiktų parduotuvėje. Ten išsirinkome kelis senus DVD, nes tiesiogiai transliuotis filmų negalime, ir gražias stiklinaites desertiniam vynui parsiveštam iš Vašingtono. Po to, sustojome Walmart šventinių lempučių už $2.46!

Ketvirtadienio rytas prasidėjo su "Likime kartu"(1986) ir pusryčiais lovoje. Tada lėtai gaminomės užkandėles, vakarienę, kepėme pyragą ir žiūrėjome kitus filmus. Daug pertraukėlių ir šampano tarp gaminimo. Po vakarienės, vakarą apibendrinom dar vienu filmu ir desertu.

Buvo šauni diena ir jaučiamės pradėję jaukią tradiciją, kurią pakartosime kitais metais.